Margi sakalai (Vincas Mykolaitis Putinas)

Lydėdami gęstančią žarą vėlai

Pakilo į dangų margi sakalai.

Paniekinę žemės vylingus sapnus,

Padangėje ištiesė savo sparnus. 

Ir tarė margieji: negrįšim į žemę,

Kol josios pakalnės ir kalnai aptemę.

Sapnai ir šešėliai padangėse mums

Šviesiųjų į saulę kelių nebedrums.

Mes skaisčiąją aušrą dangum pasiviję,

Iš josios vainiko nuskinsim leliją –

Ir miegančios žemės laukus ir uolynus

Paversim į žėrinčius saulės gėlynus.

Ir tarę, suplojo iš naujo sparnais,

Tolyn ir aukštyn, koliai kraujas užkais

Pavytosios saulės ieškota liepsna,

Ir žemei užgims pranašauta diena.

Bet štai rytuose jau nuraudo dangus,

Jau nušvietė saulė uolas ir laukus,

Tačiau iš dangaus nei anksti, nei vėlai

Negrįžo į žemę margi sakalai.

Lengvumas. Siuvinėta ant 14ct aidos, DMC siuvinėjimo siūlais, dviem gijom, 16 spalvų